Informacijos era – knygą prilyginsime terapijai?

informacijos-era-knyga-prilyginsime-terapijai

Kasdiena užgriūvančioje informacijos lavinoje norisi rasti ne vien tai, kas būtina, tačiau ir pasikrauti teigiamų emocijų bei rasti atsvarą vidiniam erzeliui ar stresui. Tokio poveikio bei galių galime ieškoti knygose, - juk nuo seno buvo pripažįstama knygų mums daroma įtaka. Italų dramaturgas Carlo Goldoni (Karlas Goldonis) teigia, kad „Žmogus, turintis rankose vertingą knygą, niekada negali būti vienišas.“

Ar knyga gali padėti kenčiančiam žmogui?

Pasaulyje yra daugybė knygų, kurios išties geba padėti pasijusti geriau, tai tvirtina ir gydytojai psichologai. Skaitymo terapija arba biblioterapija po truputį skinasi kelią kaip perspektyvi pagalbos kenčiančiam žmogui priemonė. Žymus socialinės krypties psichologas Robert Whitley, su grupe mokslininkų užsiimantis įvairių terapijų, padedančių atsistatyti pacientams po sunkų emocinių traumų, tyrimais, savo straipsniuose tvirtina, jog skaitymas ar terapija su knyga gali tapti priemone, skatinančia gyti nuo patirtų psichinių traumų (psychologytoday.com).

Panašiai teigia ir naujos, ką tik skaitytojus pasiekusios, knygos AIŠKIAREGĖ autorė Elė Soul, kuri sako, kad tikra knyga ne tik skatina gerumą ir moko atsigręžti į vertybes, padedančias susigražinti emocinį stabilumą ir sveikti, tačiau ir moko atjausti, bei kiekvieną pasirinkimą atlikti išlaikant savyje empatijos ir meilės kitam būsenas. Autorė Elė Soul – Eglė Gleščinskienė, jau yra skaitytojams pažįstama dėl didelį susidomėjimą keliančios, Alma littera išleistos knygos „Langas tarp pasaulių“. Ši moteris yra žinoma kaip mentorė, padedanti išgryninti ir, ieškančiam savo pašaukimo žmogui, auginti turimą potencialą.

Informacija mus ypač stipriai veikia, tad svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie padeda atpažinti mums daromą poveikį, dar prieš jam įsitvirtinant mumyse.

Bet koks tekstas turi savo ypatumus. Labai svarbi yra knygos, kurią imame skaityti, siužeto pateikimo forma. Jei norime vidinę pusiausvyrą bei darną kuriančio poveikio, o būtent tokios ir yra terapinės knygos, svarbi tampa pati minčių dėstymo forma arba autorės kalba. Ji minimoje knygoje AIŠKIAREGĖ – ypatinga. Kalbininkė Rūta Švedienė, šios knygos redaktorė, tvirtina, jog: „Autorė gerai rašo kalbos taisyklingumo ir stiliaus prasme. Daug dėmesio skirta ne tik turiniui, bet ir sakinių grožiui. Įvykiai, mintys, jausmai, įžvalgos − viskas labai atidu ir pagarbu. Galima nujausti, kad Eglė tiek pat dėmesio skiria ir pas ją ateinančiam žmogui. Jaučiama pagarba ir įsiklausymas, įsižiūrėjimas, jaučiama meilė viskam, ką ji daro. Knyga truputį mįslinga, truputį paslaptinga, truputį ir meditacinė, nes įvykiai plaukte sau ramiai plaukia lyg upe, o gražūs sakiniai suverti lyg karoliukai.”

Informacija gali tapti terapine forma jeigu, joje yra grožis. Menas netaps gydančiu, jeigu kalbės ir ves mus link kančios, smurto ar naujų dvasinių kančių.

Susidomėjimas biblioterapija arba nauja terapijos forma auga, skaitytojai gręžiasi ir ieško kūriniuose gilių žmogiškųjų vertybių. Būtent tos besiskleidžiančios ir vienokiu ar kitokiu būdu kūrinio siužete iškylančios vertybės, gydo sužeistas širdis, gražina viltį ir vėl mus skatina svajoti. Knygos AIŠKIAEGĖ autorė teigia, kad svarbiausia - rasti veiksmingą būdą, kaip dėmesį nuo savo paties problemų perkelti į kitką, t.y. jį pakeisti atjauta ir rūpesčiu kitu žmogumi. Jei tik tai pavyksta, emociškai sužeista širdis sveiksta. „Darydami gerą kitam, išties tuo pačiu gerumu apdovanojame save. Tai pati didžiausia ir pati vertingiausia paslaptis, siekiant emocinio stabilumo ir geros savijautos..“ – teigia autorė Elė Soul.

Ar tikrai atrandame puikią autorę ir knygą AIŠKIAREGĖ, gydančią „sužeistas“ širdis?

Įdomu yra tai, jog kūrinio AIŠKIAREGĖ siužeto ypatumus ar knygoje veikiančių personažų savybes, galime sužinoti dar prieš imdami romaną į rankas, tad atrodo, jog terapija prasideda dar prieš atsiverčiant knygą.

„Pateikti savo mintį knygoje taip, kad ji paliestų skaitytojo širdį gydančia energija – yra didis menas..“ – teigia autorė Elė Soul ir užsimena, jog pati yra baigusi daugybę studijų susijusių su informacijos poveikiu žmogui. Tik įsisąmoninę ir pažinę šį procesą, galime savo kalboje rinktis teisingus žodžius bei jų pateikimo būdus, tikėdamiesi terapinio, sunkias emocijas palengvinančio, poveikio.

Ši knyga nenuvils svajotojų, meno kūriniuose ieškančių gėrio ir grožio. Galima sakyti, kad kone visas romanas parašytas ypatinga meditacine ar meilės kalba. Tad pats pateikimas, prisilietimas prie skaitytojo yra ypač švelnus ir tausojantis. Be abejo, sekdami užuominas, galime personažų istorijose rasti atsakymus į savo paties aktualius būties klausimus. Pasiektas aiškumas, bręstantis sprendimas ir ramybė- tikrai ypač svarbios emociniam sveikimui savybės...

Ar ši knyga gali tapti pagalbos priemone įsisukusiam į emocijų verpetą žmogui? Atsakymus į šiuos klausimus turės rasti patys skaitytojai...

Tačiau pati geriausia žinia yra tai, kad netrukus po Elė Soul knygos „Aiškiaregė“ pasirodė naujasis šios autorės romanas „Mirties laikas arba 8 minutės“. Ir čia surasime įdomių dalykų apie gyvuosius ir išėjusiuosius jungiančius ryšius – nekrotines jungtis, apie išėjusiųjų įtaką gyviesiems, meilę Sielos draugui, kuriai nėra kliūtis nei atstumas, nei skirtingi pasauliai.

Autorė šioje knygoje irgi labai švelniai paliečia kiekvieno skaitytojo širdį, ją gydydama ne vien žodžiais, tačiau įkvėpimu ir žiniomis apie tai, kur nukreipti savo dėmesį, kai yra labai sunku, kaip išgyti nuo Sielos žaizdų ir vienatvės bei atskirtumo jausmo..

Komentarai

Įrašų nėra

Palikti komentarą