Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija yra bendrai atsakingos už EPBD perkėlimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Direktyva 2010/31/ES ir nacionalinis sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimas, kaip ir planuota, perkelti į Lietuvos įstatymus, todėl Lietuva žengia kelyje atitinkamų reikalavimų įgyvendinimo link. Pagrindiniai reikalavimai buvo nustatyti Statybos ir Energetikos įstatymuose, o toliau detalizuoti techniniuose reglamentuose, paskirstant energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus visuose pastatų planavimo, projektavimo ir statybos etapuose
Atestavimas, kaip privalomas reikalavimas naujiems pastatams, įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. Nauji pastatai, įskaitant pastato vienetus, turi būti sertifikuoti baigus statyti. Naujų pastatų ir pastato vienetų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A, kai statybos leidimas vykdomas po 2016 m. lapkričio 1 d. Todėl leidimas statyti nebus išduodamas, jei projektuojamo pastato energinio naudingumo klasė nebus nustatyta, pagal privalomus reikalavimus
Pagrindinės pastatų energinio naudingumo ir energinio naudingumo sertifikavimo nuostatos aprašytos Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. Skaičiavimo tvarka apibrėžta Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų projektavimas ir energinio naudingumo sertifikavimas“, priimtas 2016 m. lapkričio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-7541. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame atnaujintame reglamente pateikiami papildomi mažai energijos naudojančių pastatų reitingų apibrėžimai, kurie taikomi B, A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatams bei A++ klasės NZEB
Dabartinė skaičiavimo schema naujiems ir esamiems pastatams prieš ir po kapitalinės renovacijos šiek tiek skiriasi. Pastato energinio naudingumo klasė nustatoma pagal pastato parametrų reikšmes, įskaitant: skaičiuojami pastato atitvarų savitieji šilumos nuostoliai; pastato sandarumas; mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimo sistemos techniniais rodikliais; energijos suvartojimas pastatų šildymui; statyti pertvaras tarp aukštų ir šiluminių savybių tarpatramius; pastato energinio naudingumo rodiklio C1 reikšmė, apibūdinanti šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir apšvietimo neatsinaujinančios pirminės energijos efektyvumą; pastato energinio naudingumo rodiklio C2 reikšmė, apibūdinanti pirminės neatsinaujinančios energijos efektyvumo buitinio karšto vandens ruošimą; ir pastato energijos suvartojimas iš AEI.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlikti gali tik sertifikavimo ekspertas, kuris turi tam skirtą ir galiojantį pažymėjimą. Norint tapti sertifikavimo ekspertu reikia atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus dėl išsilavinimo ir darbo patirties. Taip pat reikia baigti specialius kursus ir išsilaikyti egzaminą. Ši paslauga reikalauja turėti specialių žinių, todėl paslaugos kaina turi būti atitinkama. Taip pat kaina priklauso nuo daugelio veiksnių, ją reikėtų tikslinti, kadangi kiekvieno projektas yra skirtingas.