Apie šiaurietišką ėjimą visi esame kažką girdėję, daugeliui teko matyti ir ėjikus su lazdomis. Vis dėlto ne visi žino, kas tai yra ir kokią naudą iš tokios veiklos gauna mūsų organizmas. Sportas? Laisvalaikio pramoga? Kviečiame sužinoti daugiau ir galbūt net pasiryžti atrasti šį judėjimo būdą.

Šiaurietiškas ėjimas – tai aktyvi fizinė veikla, kai ėjimui naudojamos specialios lazdos. Toks judėjimo būdas užtikrina viso kūno darbą, todėl yra puikus pasirinkimas norint pagerinti savijautą bei fizinę būklę. Tokia veikla tinka visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, svorio ar fizinio pasirengimo, treniruotėms šiaurietišką ėjimą renkasi net ir profesionalūs sportininkai. Tai saugus ir paprastas sporto būdas, kuris nereikalauja nei specialaus pasiruošimo, nei didelių investicijų. Su šiaurietiško ėjimo lazdomis galima keliauti ir kalnų takeliais, ir sukti ratus miesto parke.

Šiaurietiško ėjimo nauda

Pasivaikščiojimas parke gali būti ne tik malonus, bet ir naudingas. Išmokus paprastos šiaurietiško ėjimo technikos galima pasiekti puikių rezultatų ir geresnės savijautos. Toks ėjimas efektyviai stiprina pilvo, liemens ir nugaros raumenis, užtikrina fizinį krūvį ir gerina širdies darbą. Treniruotei pakanka skirti vos 20 minučių per dieną, tačiau pagerėjusią savijautą netruksite pastebėti.

Taip pat negalima pamiršti ir to, kad taip vaikščioti išties malonu. Įgudus galima įveikti vis didesnius atstumus, nes šiaurietiškas ėjimas lavina ištvermę. Tai judėjimo gryname ore būdas, todėl pasivaikščiojimai padės pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, atsipalaiduoti. Taip pat smagu rengti ir grupines ėjimo treniruotes – kai pasirinktas intensyvumas nėra itin didelis, vaikštant smagu pasišnekučiuoti su draugu ar kolega.

Šiaurietiško ėjimo technika

Išmokti šiaurietiško ėjimo nėra sudėtinga. Naudojami judesiai primena primena ritmišką judėjimą, kuris mums įprastas einant, tačiau papildomai rankose laikomos lazdos. Čia svarbus ritmas, kuris atsikartoja priešingai rankai ir kojai judant pirmyn ir atgal. Vis dėlto yra keletas svarbių taisyklių, kurios užtikrina ne tik tokio ėjimo malonumą, bet ir naudą organizmui.

Ėjiko kūnas turėtų būti lengvai pasviręs į priekį – taip rankų mostai bus intensyvesni, o atsispyrimas žengiant stipresnis. Kūnui analogišką padėtį turėtų užimti ir lazdos, kurių pasvirimas suteiks didesnę judėjimo pirmyn ir atgal amplitudę. Reikėtų stengtis daryti ilgesnius žingsnius nei einant įprastai, nes taip pasiekiamas efektyvesnis klubų ir pečių bei krūtinės ląstos judėjimas.

Svarbu ir tinkamai laikyti lazdas. Jas reikėtų apimti visu delnu ir judant pirmyn švelniai suspausti. Kai lazda stūmimo fazėje juda atgal, delną reikėtų atlaisvinti išlaikant lazdos kontrolę. Pirštai turi judėti pagal ritmą ir nuolat švelniai keisti savo poziciją pagal atitinkamą lazdos padėtį. Lazdos visada turėtų išlikti kūno šonuose, priešingu atveju gali kliūti už kojų. Jei dar tik mokotės, neskubėkite, netruksite pajusti kūno judesių ritmą ir atrasti patogią lazdų padėtį.

Svarbu žengti teisingai

Žengti žingsnį ėjikas turėtų pradėti nuo kulno ir pabaigti atsispyrimu pirštais. Kiekvienas žingsnis turėtų būti ilgas ir užtikrintas, tačiau ne gilus. Taip žingsniuojant pastebimi ritmiški klubų ir pečių judesiai. Eiti bus malonu, jei atsipalaiduosite ir leisite sau pajusti ritmą. Treniruotės intensyvumas priklauso nuo ėjimo greičio, kurį galite pasirinkti individualiai, pagal asmeninius poreikius. Taip pat galima ritmą kaitalioti treniruotės metu: pradėkite nuo lėtesnio tempo ir palaipsniui jį greitinkite, o treniruotės laikui baigiantis vėl sulėtinkite.

Svarbu prisiminti, kad ėjimo technika yra labai svarbi – tik teisingai judant organizmas dirba tinkamai ir pasiekiami rezultatai. Net ir įgudę ėjikai turėtų kartkartėmis prisiminti šias paprastas taisykles ir pasitikrinti savo techniką. Taip pat svarbu vengti kitų ėjikų mėgdžiojimo, nes jų pasirinktas ėjimo būdas nebūtinai yra teisingas. Kiekvieno kūnas yra skirtingas, todėl skiriasi ir jo padėtis, o iš šono matomi judesiai gali suklaidinti.